žmogeivis

žmogeĩvis (neol.) sm. (2) NdŽ paprastas, nekilmingas žmogus: Žemes ir valsčius jo mylistoms ir bajorams atidavė įsakęs tiktai žmogeivių nespausti S.Dauk. Žmogeiviai ir diduomenė, su gentimis giedodamys dar[b]us mirusiojo, mėčiojo į ugnį nagus meškų arba lūšio S.Dauk.